a man smiling for the camera
a man smiling for the camera
KAZYS GRINIUS
1866-12-17 - 1950-06-04
Biografija
Grnius Kazys gimė 1866 12 17 Selemos Būda (dabar Selema; Sasnavos vlsč.), mirė 1950 06 04 Čikaga (1994 palaikai perlaidoti netoli Selemos Būdos). lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės veikėjas, trečiasis Lietuvos prezidentas. Gydytojas. K. Griniaus ir L. Griniaus tėvas, J. D. Griniuvienės vyras. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1926). Visuomeninė ir politinė veikla Nuo 1883 platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Nuo 1888 varpininkų organizacijos veikėjas. 1889 išrinktas Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininku. 1893 baigęs Maskvos universitetą tarnavo gydytoju Kaspijos laivyne, nuo 1894 gydytojas Marijampolėje ir kitur. 1893–1905 varpininkų komiteto narys, vienas aktyviausių Varpo ir Ūkininko bendradarbių. Vienas Lietuvių demokratų partijos programos projekto (1903) autorių, parašė jos programą (1906), kurioje išreikštas akivaizdus Lietuvos nepriklausomybės siekis. 1895–96 vienas Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų. 1905 parengė Lietuvos valstiečių sąjungos programą. 1905 su kitais įkūrė draugiją Šviesa (Marijampolėje). Vienas Lietuvos žinių ir Lietuvos ūkininko redaktorių ir leidėjų. 1905–11 už tautinę veiklą kelis kartus Rusijos imperijos valdžios suimtas ir kalintas. 1911 Marijampolėje su kitais surengė pirmąją Lietuvoje valstietišką žemės ūkio parodą. 1914 Varpe išspausdino straipsnį Apie šalies nepriklausomybę, jame pirmasis iš lietuvių konceptualiai išdėstė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prielaidas. 1914–18 gyveno Rusijoje. 1917 12 išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje prezidiumo pirmininku. 1919 11 grįžo į Lietuvą. 1920–22 Steigiamojo Seimo (Lietuvos valstiečių sąjungos frakcija), 1922–27 I, II, III Seimų narys (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcija). 1920 06–1922 02 ministras pirmininkas. Vadovavo koalicinei Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir liaudininkų Vyriausybei per kovas su Lenkijos kariuomenės L. Żeligowskio rinktine. Koalicinis Ministrų Kabinetas sutvarkė mokesčių sistemą, tobulino valstybės institucijų darbą, parengė žemės reformos ir kitus įstatymus. Buvo pasirašyta Lietuvos–Sovietų Rusijos taika (1920 07 12), nustatyta siena su Latvija (1921 03 20), Lietuva priimta į Tautų Sąjungą (1921 09 22). K. Grinius – vienas 1922 Lietuvos Valstybės Konstitucijos rengėjų (buvo Steigiamojo Seimo Laikinosios konstitucijos rengimo komisijos pirmininkas). 1926 06 07 išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo, gavęs A. Smetonos ir A. Voldemaro raštą, kad jie nelaužys Konstitucijos, pavedė A. Voldemarui sudaryti Vyriausybę ir atsistatydino. 1927 išrinktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro tarybos pirmininku, 1933 – garbės pirmininku. Ragino Vyriausybę, prezidentą grįžti prie demokratijos. 1927 01–1935 07 Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėjas – įsteigė Motinos ir vaiko centrų, Kovos su tuberkulioze, Pieno lašo draugiją, kitas draugijas, buvo jų metraščių Kova su džiova, Pieno lašas redaktorius. Per nacių okupaciją 1942 su M. Krupavičiumi ir J. P. Aleksa pasirašė Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, kuriuo protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) masinį iškeldinimą. Memorandumo autoriai buvo represuoti, K. Grinius ištremtas į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. 1944 08 pasitraukė į Vokietiją, 1947 01 – į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia 1947 04 dėl Lietuvos sovietinės okupacijos neteisėtumo kreipėsi į 16 valstybių vadovus, 1949 12 dėl Lietuvos gyventojų genocido – į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Trygvę Halvdaną. 1994 urna su K. Griniaus palaikais iš Lietuvių tautinių kapinių Čikagoje pargabenta į Lietuvą, palaidota gimtinėje. Knygos Parašė knygas Teisingas žemės valdymas (1908), Medicinos žinių populiarizacija ir lietuvių medicinos knygų sąrašas (1922), „Varpo“ metų knygnešiai (1924), Atsiminimai ir mintys (tomas 1 1947, tomas 2 1962, tomai 3–4 2016). Apdovanojimai Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1993). Pasaulio tautų teisuolis (2015, po mirties).
Prisiminimai

Išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius (dešinėje) prisiekia Lietuvos Respublikos Seime Kaunas, 1926 m. birželio 8 d. | Fotografas nenustatytas Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-20685

Lietuvos Respublikos VI Ministrų kabineto nariai Ministras Pirmininkas Kazys Grinius – pažymėtas nuotraukoje Kaunas, 1920–1922 m. | Fotografas nenustatytas Lietuvos nacionalinis muziejus. ATV-12311

Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus vizitas Klaipėdoje Klaipėda, 1926 m. rugpjūčio 29 d. | Fotografas nenustatytas Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-20591

Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos suvažiavimo dalyviai Sėdi iš kairės: trečia – Kristina Griniuvienė, septintas – Kazys Grinius Kaunas, XX a. 4 deš. | Fotografas Mejeris Smečechauskas Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-21756

K. Griniaus skulptūra Kaune / M. Patašini nuotr.

Kazio Griniaus kapas Mondžgirėje prie Selemos Būdos 1994 m. skulptorius Kęstutis Balčiūnas

Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: motina Ona Griniuvienė, tėvas Vincas Grinius, stovi dr. Kazio Griniaus vaikai – Kazys ir Gražina, sėdi žmona Joana. Antroje eilėje iš kairės: Jonas Grinius, Ona Griniūtė ir dr. Kazys Grinius. Apie 1908 m. LCVA.

Grinių šeima | S. Šimanausko archyvo nuotr.

Paskutiniais gyvenimo mėnesiais Kazys Grinius daug dirbo/Lietuvos valstybės centrinio archyvo nuotr.

Rašyti žinutę atminimo sienoje
Papildoma informacija
Šiame puslapyje panaudota informacija iš šių interneto svetainių: https://istorineprezidentura.lt/prezidentai/kazys-grinius/ https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35545&p_k=1&p_t=97272 https://zmones.15min.lt/naujiena/kazys-grinius-prezidentas-meges-geras-knygas-ir-grazias-moteris-wZBNOzm2Q4m https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazys_Grinius https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/03/10/kultura/miesto-izymiu-zmoniu-skulpturos-kartais-irgi-prasosi-grozio-proceduru-foto-video/#!enviragallery771885-1-771877 https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-grinius/ https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2317276/kazio-griniaus-zmona-kristina-neeiline-jos-meiles-istorija-ir-pomegis-isgelbejes-vyra?srsltid=AfmBOooSK0LHfkKIkfyC_hZ4F5is-EjHNGgHmjN6E_qUxD9o8K6RZrsN
© 2025 Socaris. Visos teisės saugomos.