Daugeliui vaikų augintinis yra daugiau nei tiesiog jų šeimos laikomas gyvūnas – augintinis jiems yra šeimos narys ir geriausias iš draugų. Deja, džiaugsmas turėti augintinį neatsiejamai susijęs su skausmu, kuris patiriamas jo netekus. Retas augintinis išgyvena dvi dešimtis metų, dažniausiai šių šeimos narių netenkame dėl jų amžiaus, ligų ar nelaimingų atsitikimų.
Netekti augintinio yra labai sunku visiems šeimos nariams, tačiau vaikams tai – ypač skausminga patirtis. Juk šuo ar katė (ar kitas, ne toks įprastas augintinis) dažniausiai pirmasis pasisveikina su vaiku ryte, pirmasis pasitinka grįžtantį iš mokyklos. Kartu gyvenantis gyvūnėlis galbūt yra vienintelis, kuriam vaikas pasiguodžia, prie kurio prisiglaudęs nurimsta ar kurį apsikabinęs užmiega.
Nuo augintinio netekties vaikų apsaugoti negalime, tačiau galime jiems padėti su tuo susitaikyti, išgyventi tai. Be to, jeigu augintinio mirtis yra pirmasis susidūrimas su mirtimi kaip tokia jūsų vaikui, gedėjimo metu galime padėti vaikui išmokti susitaikyti ir su būsiančiomis mirtimis bei skausmingomis netektimis jo gyvenime.
Kaip pranešti žinią apie netektį
Kai miršta augintinis, viena sunkiausių patirčių tėvams yra pranešti šią žinią vaikui. Pasistenkite tai padaryti be pašalinių žmonių, vietoje, kur jūsų vaikas jaučiasi saugus ir kur nėra pašalinių trukdžių. Kaip ir darytumėte kitais sunkiais ar skausmingais atvejais, pasistenkite vaikui pateikti tiek ir tokią informaciją, kokią jis geba įsisąmoninti pagal savo amžių ir patirtį.
Jei auginate labai seną gyvūną ar jūsų augintinis sunkiai serga, geriau būtų apie neišvengiamą augintinio mirtį pasikalbėti su vaiku anksčiau. Pavyzdžiui, jei augintinį reikia užmigdyti, turėtumėte vaikui paaiškinti, kad:
- veterinarai padarė viską, ką galėjo;
- jūsų augintinis nebūtų pasveikęs;
- tai švelniausias būdas neleisti augintiniui kankintis;
- augintinis mirs ramiai, nejausdamas skausmo ar baimės.
Vėlgi vaiko amžius, jo branda ir paties vaiko užduodami klausimai padės apspręsti, kaip geriausia būtų paaiškinti esamą situaciją ir jos padarinius. Jei manote, kad jūsų vaikas tai supras ir gebės priimti, gali vartoti žodžius „mirtis“, „miršta“, taip pat galite pasakyti, kad veterinaras suleis augintiniui vaistų, kurie jį užmigdys, o paskui augintinio širdelė nustos plakusi. Daugelis vaikų nori turėti galimybę atsisveikinti, o vyresni vaikai gali būti pakankamai subrendę, kad pabūtų su augintiniu, kai jam bus suleidžiami vaistai.
Jei išties jūsų augintinio laukia užmigdymas, venkite, aiškindami vaikams situaciją, vien apsiriboti žodžiais, kad gyvūnėlis „užmigo“. Ypač mažesnieji vaikai linkę suprasti tokius žodžius tiesiogiai, ir tai gali kelti jiems viltį, kad augintinis netrukus prabus arba vėliau tai gali atsiliepti vaikams miego baime, injekcijų baime ir panašiai.
Jei augintinio mirtis staigi, pasistenkite ramiai paaiškinti, kas nutiko. Kalbėkite glaustai – leiskite vaikų klausimams nurodyti jums, kiek informacijos galite jiems suteikti ir kiek jie geba suprasti.
Tiesos laikymasis
Venkite apipinti įvykį melu. Sakyti, kad „triušiukas pabėgo“ arba „Mikas iškeliavo į kelionę“ nėra gera mintis. Tai vargiai palengvins augintinio netekties skausmą ir liūdesį, o jei tiesa išaiškės, labai tikėtina, kad vaikas ant jūsų pyks ir jūs prarasite jo pasitikėjimą.
Jei vaikas jūsų paklaus, kas nutiks augintiniui po mirties, papasakokite jam taip, kaip jūs pats tai suprantate. O kadangi nė vienas nežinome visiškai tikro atsakymo, nuoširdus „aš nežinau“ yra tinkamas atsakymas – normalu pasakyti vaikui, kad mirtis yra tam tikra paslaptis.
Skatinkite gedėti
Normalu, kad vaikai po augintinio mirties jaučiasi liūdni, pikti ar nusiminę. Skatinkite savo vaiką išreikšti savo emocijas ir išklausykite jį be jokio vertinimo. Paguoskite ir palaikykite, kad jo jausmai yra pagrįsti. Gedėjimas yra natūralus procesas, padedantis vaikams apdoroti savo emocijas.
Įtraukite juos į atminimo įamžinimo procesą
Gedėjimas netekus mylimo augintinio vaikams beveik tapatus žmogaus gedėjimui. Be to, vaikams netekti augintinio, kuris visad būdavo šalia, paguosdavo ir pralinksmindavo, gali būti nepalyginamai skausmingiau nei netekti tolimo giminaičio. Jums gali tekti tai paaiškinti šeimos draugams ar vaiko auklėtojams / mokytojams, kurie galbūt nesupras vaiko gedulo.
Įtraukite savo vaiką į šį procesą – paprašykite jo pasirinkti ypatingą vietą pelenams išbarstyti, pasirinkti mėgstamą nuotrauką arba parašyti eilėraštį ar istoriją apie savo augintinį. Mūsų svetainėje esanti galimybė sukurti gyvūno atminimo puslapį – vienas iš būdų pasitvirtinusių pasaulyje. Būdas kuriame leiskite dalyvauti vaikui parenkant nuotraukas ar norint išreikšti jausmus žodžiais. Tai gali padėti jam susitaikyti su netektimi ir suteikti jam uždarymo jausmą.
Vienas svarbiausių dalykų – miręs augintinis nepasitraukia iš jūsų gyvenimo iškart ir visiškai. Kalbėkitės apie augintinį, prisiminkite jį dažnai ir su meile. Leiskite vaikui suprasti, kad skausmas pamažu praeina, o gražūs ir šilti prisiminimai apie augintinį visuomet išliks atmintyje.
Atsakykite į jų klausimus
Vaikai gali turėti daug klausimų apie mirtį ir tai, kas nutinka po jos. Būkite pasiruošę atsakyti į jų klausimus sąžiningai ir jų raidai tinkamu būdu. Venkite pateikti jiems per daug informacijos, nes tai gali būti pernelyg sudėtinga. Laikykitės paprastų ir amžių atitinkančių paaiškinimų ir būkite pasiruošę atsakyti į daugiau klausimų, kai jie kils.
Apsvarstykite galimybę įsigyti naują augintinį
Kai kurios šeimos nusprendžia įsigyti kitą augintinį netrukus po ankstesnio augintinio netekties. Nors tai gali padėti kai kuriems vaikams suteikti paguodos ir atitraukti dėmesį, svarbu įsitikinti, kad jūsų šeima yra emociškai ir finansiškai pasiruošusi kitam augintiniui. Kai ateis tam tinkamas metas, galite apsvarstyti galimybę turėti naują augintinį – tačiau ne per greitai ir ne kaip senojo pakaitalą, tai turi būti lauktas draugas ir šeimos narys, su kuriuo dalinsitės meile.
Netekti augintinio niekada nebūna lengva, o vaikams gali būti ypač sunku tai suprasti ir susidoroti. Būdami sąžiningi, skatindami gedėjimą, įtraukdami vaikus į atminimo ceremonijas, atsakydami į jų klausimus ir svarstydami galimybę įsigyti naują augintinį, galite padėti savo vaikui sveikai ir konstruktyviai apdoroti savo emocijas. Atminkite, kad svarbu suteikti vaikui laiko savaip išgedėti ir pagerbti savo augintinio atminimą. Su jūsų pagalba ir palaikymu jis gali išmokti susidoroti su netektimi ir išsiugdyti vertingų gyvenimo įgūdžių, kurie jam labai pravers ateityje.
Kada reikėtų sunerimti?
Jei po netekties praėjus mėnesiui vaiko bloga savijauta nesikeičia ir mes matome kad tai pradeda veikti ir vaiko sveikatą, gal būt vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.
P.S. Ši informacija yra informacinio pobūdžio surinkta iš skirtingų internetinių svetainių. Šviesiatmintis.lt nėra tiesioginis šios informacijos autorius ir šią informaciją pateikia kaip rekomendaciją.